Žemaitėškė eilieraštē

Kazragis Algėrds
Gėmė 1928 m. balondė 28 d. Kretinguos rajuona Darbienu miestelie, mėrė 1969 m. balondė 24 d. Žornalists, poets, dramaturgs.

Pjaun be peilė, dor be īlas...

Vadėnous aš Vaškīs Ontė –
Prīšakie ba vėina dontė.
Matuot patis, kuoks aš vaikis,
Tuokiū retā pasėtaikīs:
Platiū petiū, aukšta stuota,
Čioprīnelė garbanuota...
Vuonės, Barbės ė Petruonės
Kiaurā loptėis lioub dėl monės.
Babkuoms šierė, vīnās gėrdė,
Ne vėina atvierė šėrdi.
Aš – nie krust, aš nie ėš vėitas...
Sakė – eso būda kėita.
Tēp ė būčiuo omžio bėngės,
Meilės bortu gal ėšvėngės,
Jego ne ta auksaplaukė,
Kor gīvenėma sojaukė.
Anuos akis kap perkūnā
Trėnkė mona vėsa kūna:
Žondā  bala, ausis kaita,
Junto – vėsa dūšė raituos...
Junto – nabier Vaškė Ontės,
Belėikt paėiškuotėis pontė,
Ožsėnertė sau ont kakla
Ėr  ožbėngtė meilė akla.
„Dorni, dorni, - viel galvuojo, -
Spiesi dar ožverstė kuojės.
Prabavuok sosėpažintė,
Prisėglaustė, apkabintė...“
Prabavuojau. Atsėkondau –
Ožveliejė mon par spronda.
Mažėlėkė, vuo kad diejė –
Gera posdėini goliejau.
Puo tuo bova baisi gieda,
No, bet anuos naregietė.
Aš, bruolelē, nabgaliejau
Tāp  jau dėdėlē mīliejau.
Anuos amats – dontis trauktė.
Nier kuo, mėslėjo, balauktė.
Nuejau, aprėšėis žonda,
Sosėgiedės, nusėgondės...
- Pavardė?
- Aš – Vaškīs Ontė,
Atejau ištrauktė dontė...
Gelžėis krasie pasvadėna,
Mona galva atkragėna...
I anuos akis veiziejau –
Daugiau nieka nabnuoriejau.
- Kurioj vietoj jaučiat skausmą?
- Vėsor, daktarė brongiausė.
- Kurį trauksim? – viel paklausė.
- Tuo, kor prīšakie, pėrmiausē
No ėr traukė, no ėr ruovė,
Aš kap veršis pjaunams bliuoviau.
Nuoro anou viel regietė –
Ontra donti rēks pridietė...
Grētā borna Vaškė Ontės
Par ton meilė lėks badontė.
Pjaun ba peilė, dor ba īlas,
Šėrdės kraujēs apsėpīlė.
Vaikē, mergės, ratavuokėt,
Kon darītė – sogalvuokėt.

Birutė Teresė Toleikytė-Lengvenienė (1942 m. kovo 7 d. Stemplėse, Švėkšnos valsčius – 2010 m. gruodžio 8 d.) – pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja.

Rodou Žemaitėjuo

Plėkā ėšriedītė beržā...
Avietės – tik pėlkas rīkštės...
Stingst vondėnėnē dažā
Ont stagarū ožpernīkštiu.
Ė šaltē jau isėšvankou,
Ė saulė jau švėistė ožmėrša,
Vo meška kėrtėma longūs -
Blėzg vondėns pelkelės puo ėrkštvuom.
Ė deg Žemaitėjuo vėsuo
Gražiausės uoranžėnės ugnis,
Ė prausas mėgluo ė rasuo
Žalē nolakoutas broknės.
Bevardē opelē i atmintėis upis
Senē sotekiejė ėr tėn pasėlėka…

Mileikienė Uona

Eso gėmusi 1931 m. kuova 1 d. Telšiū valsčiaus Kveiliū kaimė.Vieliau tievā nusėpėrka ūki kėtuo Telšiū rajuona pusie, link Seduos, Kalnienu kaimė. Lonkiau gretėma Buožienu kaima pradžiuos muokīkla. Paskiau muokiaus Telšiū gėmnazėjuo, Muokītuoju semėnarėjuo, bėngiau Kauna vėdorėnė dailės muokīkla.

Pėrma eilierašti parašiau dar 9 metu omžiaus – tumet muokiaus Buožienu pradžiuos muokīkluo (Telšiū rajuons). Vuo 1948 metās, bamuokīdamuos Telšiūsė, sokūriau eilierašti, katros lig pat šiuol īr dainioujems „so pasėkraipīmās“: „Vuo pasakīk, ar viel atėisi, soriekos pėmpē ont dėrvuona“… Tumet jau daug rašiau. Telšiū gėmnazėjuo (nu 1942 m.) dėdėlē iduomē mūsa literatu būreliou vaduovava muokītuos Kudirka, vuo po kara – Skeivīs, Tīlenis. Tīlėni so žmuono (irgi muokītuojė) ėšvežė i Sibira. Omžėna pagarba tū tomsiū laikū švītorems!

Muoksla draugā mon ėlga laika prikaišiuojė, ka naėšejau literatūras kelēs, naėšmuokau Ezuopa kalbuos, parašiniejau tik retkartēs ėr tik sau. Pabėngiau Lietuvuos Dailės instituta, dėrbau Muodeliu numūsė. Ka tik leida svēkata, tonkiau lonkiau Telšius. Če daug gera ėr bluoga mačiau, daug kon patīriau.


Pri žemaičiu atmintėis opės

Tėn meldās žemaitē, puo krīžēs soklopė,
Ož pruotievius, douna, naujagimi plėka…
Ten prūdūs kvapa dar sklēd ajerā…
Gražoms mona kaima! Soverts ėš ūkieliu –
Kap mona mamalės apdėlės rožončios…
Vuo suodna kuoplīčiuo – alsavėms smūtkelė.
Tievalis dar šnek, bruolelē vėj pončius,
Mamalė verp vėlnas žėimuos vakarās.
Susiedā atejėn, ont soulūn susiedėn,
Mėlelēs marškuonēs švarēs pasiriedėn,
Vės varsta ėš lieta žemaitėška šnekta –
Ėr patis vės pašnek, ėr klausuos kėtūm.
Vuo aš – trupinielis glaudous pri tievalė.
Puo biški atsėver žemaičiu pasaulis,
Tik dar namatītėis tuo krovėna kelė,
Išniekinta žmuogaus, ikalintas saulės,
Kraujēs nutaškītu arėmu gimtū.
Vėsė ėškeliava kelelēs skirtingās
Puo vėina, puo vėina i omžėna tīla…
Pri atmintėis opės aš stuovo sustingės,
Beržielis atruoda kap žali krapīla,
Ėr švėntėn i ateiti kieli jaunima.

Žemaitėška meilė

Vuo pasakīk, a viel atėisi
Suklīkos pėmpē ont dėrvuona…
Aš tau ronkelė viel ėštėiso
Ė mūsa meilė būs na muonā.
To mon sakīsi: „Mīlo baisē“
Ė špuokā švėlpaus ont šakelės…
No, pasakīk, a viel atėisi,
A gildītė apsėmuok šėrdelė?
Jezminā pasklēs skani smuoka,
Saulelė tūpsēs ož beržīna.
Aš tavės laukso nusėkriuokusi,
Darželie kvietka nusiskīnusi.
Vuo kas par kelms ta meilė īra,
Ka širdi bada kap so peilēs?
Ba meilės šėrdės jau sostīra,
Kuoks durnis ėšgalvuojė meilė?

Švėna Juona nakti

Žėb ont smėlguoms karuoliokā,
Šuok velnātē pabalēs…
Saulė leidās, luo šoniokā,
Riekau mergas pašalēs…
Ėš ganīklu tūzė – tūzė
Skersā placės: ar matā?
Pargen karvės pėimou Juzis –
Būs pėinelė ata-tā.
Saulė topās ož eglīna…
Klumpē patis Ontė neš…
Ont gruonīčės, pri karklīna,
Sava Vuonė, žėna, ras.
Ton naktelė švėnta Juona
Rēktom mislītė švėntā,
Vuo vėsuokėi zababuonā
Lend i galva nalauktā.
Ontė stuov kap onžoulielis,
Koisē kap strėbuokā kond,
Kvep kap mergas lauka gielės –
Ontė Vuonės nabsorond.
Ai, to Vuonė, brongi Vuonė,
Kon to mon dabā darā?
Jug vėinam par švėnta Juona
Īra baisē nagerā.
Kap vabuolės tava akīs
Braiža širdi.
Kāp ėštvertė?
Tuos apvalės cėbolėkės,
Kap žėnā, ėš klumpiu vert.
Dar i zlastė ved tėi koisē,
Vuo kad trėnkso, puo velnēs!
Pliaukšt! Supīkės Ontė baisē
Nuklumpiava pabalēs.

Žemaitėškas piršlības

Kā i torgo Ontė ejė,
Viejē pūtė, lītos lėjė.
Tik Ontuonou na galvuo –
Tonkē līn jug Lietuvuo.
Ēdams susitink Ontuosė –
Dėkta merga, rauduonposė.
– Labas, Ontė…
Ontė:
– Jie.
– Līn ėr līn… Vuo jie, vuo jie…
Mėslėj Ontė: „Buobas rēk,
Tik Ontuosė par daug šnek“.
– Jie tāp lis, supūs bolbelės.
– Apsėstuos gal lig veselės…
– Ontuonieli, a tā jie?
Žanīsmuos? Vuo jie, vuo jie…
Tik a mīli?
– Jie tatā.
Dar lig šiuol nasopratā?
Tuoliaus sosėkėbėn ejė,
Viejē pūtė, lītos lėjė.

TAMOŠAUSKĖ DALĖ  (MARKAVIČIENĖ)

Žemaitėškė žuodē

Baltas pleštėkės... Nieka neblauko.

Baltas pleštėkės... Nieka nebnuorio.

Baltas pleštėkės aptūpė laukus,

Vėsus mėškalius, truobas ėr tuoras.

Baltas pleštėkės... Nieka nebmėslėjo.

Baltas pleštėkes... Nieka nebatmėno.

Bet tuos josėnas žuodēs neėšlejo,

No sunkībės pavėrtusi akmėnio.

Tiktā veizous, kāp balst mona kakta –

Baltas pleštėkės mitrē palaiduos!..

Oždarīs i bebriekštontė nakti

Tujau pat – ne po saulės laiduos.


LINGĪS JUSTĪS

Aušruos balaukont

Stalčelie sogoldītė ėlsas šaukštā,

Babūnės šėltū ronkū numazguotė,

Vuo šalėp peilis - ėšsėtėmpės,

Apgintė rami mėiga pasėruošės.

Šakutės sosėglaudėn ded i aki

Mažė šaukštelē sapnūs cokru laiža,

Tik mazgėnė skarelė, ba sīluos sosmokusi,

Jau paskotėnės sava dėinas skaita.

Rauduonu plītū pečiou dar rosen onglelė

Ėr lauk atēnont naujė rīta,

Ka viel galieto šėlomo alsoutė,

Babūnė ka galieto posrītė taisītė.

 

Gimtėnė

Gimtėnie mona šėndėin īr truobelė,

Longelēs veizontēs i mėigtonti Babrunga.

Vuo unt lėptelė stuov meškernīks Jūzaps

Ėr, gaudīdams uns raudelės, tabuoka rūka.

Unt kronta trīs palkūzā veiz i plūdė,

Vuo katėns ausi nago krapšta.

Dūmielis kėlst ėš lauka koknės,

Sosiedė daržė tarp buruoku žemė kapsta.

Raitītās ragās vuožka grauž batvėni,

Vuo mama šėlta pėina kuoš par marli -

Tėik daug dar tėn stebūklu šėndėin īr,

Ka apsakītė anėms žuodiu naožtekto.

Nors siedo suostėnie tarp mūru,

Bet mintimis ėr jausmās - vės Gimtėnie,

Kor buočiu kaulā ėlsas kapinīnūs,

Kor dūšė jautas laisva - kap laukėnė.