Padavėma, legendas, pasakuojėma

Kāp atsėrada Plateliu ežers

Kad aš augau, - bova tuoks Lokauskis senielis. Kad ons mėrė, toriejė šimta pėnkiuolėka metu. No ėr ons mums vākams bikon lioub papasakuos, kas anuo augėmė...

No ėr ons sakė: Plateliu ežers parejės īra, ėr ons apėnt ėšēs. Priēs laiks kumet, kad ons apėnt ėšēs.

Vuo a būs tēp, a nebūs, - kāp aš gėrdiejau, tēp ėr aš sakau.

...No pasakuojė senėjē žmuonis, ka: ežers mūsa ī parejės. Ėš kor; - nieks nežėna. Bova, saka, lonkas, pėivas, kalvas, daubas, kalnā...

No ka mes – ė so luodė važioujem: ī kalnā, daubas! Pri Pėlėis Nalėjė vadėnama ī, - ī tėn badognė: dėdėliausė gėlībė ī tuo ežera!.. Tēp ėr ī tėn: daubas, kalnā. Ka veizi. No, rasint tēp ė bova. Bet babūnelė tēp pasakuojė!.. Kor dabar Plateliu ežers ī, tėn, babūnelė pasakuotė lioub, - ka tėn bova pėivas... daubas... kalnā vėsuokėi...

No ė prasėdiejė. No ėr ožejė tuoks debesės – ė šliuokštė, ė šliuokštė padebesie – šliuokštė tris dėinas ė šliuokštė... Bova padebesie – bova – pasėkabėnės. Ūžė, šnimpštė vėsēp... Tīvaliava tīvaliava tas debesės tuoks dėdelis. Ni saulės nebmatītė babova. Kor ons ēs, kor ons nušniuokš?

Kuoki tėn sena muotrėška pradiejosi dainioutė:

Oi platos platos

Plateliu ežerielis...

Ont tuos dainės, saka, anā – žiūūūūst tas debesės ė nusėlēdės i tas lonkas – ondou.

No ė palėka – toukart nedėdelis ežerielis tebova dar.

Vuo dabar jau īr ežers dėdelis – mona augėmė, mona bovėmė...

No tēp ė sakė: ka tas ežers – ons parejės īr – ons tories ėr ėšētė apėnt, ons če neprabūs ons sava laika.

 

Knyga „Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė (pasakojimai ir dainos)“. Knygą sudarė Stanislava Stripinienė, redagavo Genovaitė Matevičiūtė. Išleido spaustuvė „Spaudos lankas“, 2014, p.138.

 

Je ežers kauk

Ežers kad ožšal, ne kuožna meta tier tuoks kaukėms anuo. No. Vuo kėta meta kad ons a spruogėnie, a kon ons dėrb, - tuokio ūžesio – kauk tas ežers! No ė žmuonis lioub sakīs, ka: jau ši meta rīs ežers bikon! Nuskės jau bikas.

No vuo ka tėi tatā rėbuokā skėnda, - ta ton meta dėdelē kaukė tas ežers! No paskiau ėr ėšskėnda vėino karto a septīnė, a šešė tėi rėbuokā...

Jau anėi lioub žmuonis tėi senėijē spies: jau ši meta... No tēp lioub ė būs!

Ka kėta meta a rodėni aba kumet ons praded šaltė, - ė ni kuokė balsa nier. Vuo ka kėta meta: paukšt!!! Ruoduos, ka ons šauda. Tuokio kaukėmo. No ė žėnuok jau, ka jau bikas žūs tam ežerė.

 

Knyga „Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė (pasakojimai ir dainos)“. Knygą sudarė Stanislava Stripinienė, redagavo Genovaitė Matevičiūtė. Išleido spaustuvė „Spaudos lankas“, 2014, p.139.

 

Žvejē nuskėnda

No – ežers... ežers... Ežers ī priaugts.

No ėr ons dėdelē... ka kuoki meta ons nuor dėdelē aukūm. Rodėni, plinkšalās, ka praded spruogėnietė: a-ūūūū! – tas balsos: a-ūūūū!

No jau ė žmuonis ė praded sakītė: jau ši meta rīs ežers, jau žmuogo rīs!

No ė tēp ė priēt.

Praded rodėni kauktė... Tujau priejė Česnauskielis nuskėnda... Tujau rėbuokā septīnė. Paplatelie žvejuojė...

Vakara sosėtaisė važioutė nomėi. Vuo nepaveiziejė, ka ta prasriova īra. Neožšalosi. Pruotarša. Dabar saka – pruotarša, mes sakiem – prasriova. No va. Anėi važiava nomėi. Vuo Kėkėls vėn lioub ežera ton apims nu grapa. Žvejuotė.

Vakara jau anėi važiava – so darbėninkās, so... – nomėi. Vuo nepaveiziejė, ka anėi jau ivažiou i ton prasriova! Ėr ilūža. Ė nuskėnda septīnė žmuonis toukart! Va! Juonauskis, Kadīs, Daukšos, Sereckis... ai kāp?.. tuos nebatmėno... Jašmontalė, mergelė... Borba... No septīnė nuskėnda ož vėina vakara.

Ejiem veizietė. Dėina jau. Bova plinkšala, neapsnėgės leds tebova. Kol nuejiem – jog slīdībė!

No – ė pradiejė... pradiejė jau ėštrauktė. Ėštrauk – ėštrauk ton Juonauskūti! Ėškel ėš ondėns. Vėsė žmuonis – no kriuok, šauk, ė gana! Vėsė, - ne tik kuožnos sava, bet vėsė gailiejuos!

No. Vuo Sereckis...

No vuo dar pasakė, ka anėi... dietė ont leda. Nevežtėis nomėi. Ka atvažious esesuorios ėš Skouda. Vuo Skoudė esesuorios gīvena. Ka ons apveizietom... No va. No ė... – sodietė ont leda, nevežtė ni vėina: atvažious esesuorios apveizietė! Ėštrauk ėštrauk – jau Sereckis... Vuo Sereckiu tas sūnos bova parejės ton rodėni ėš kariuomėnės. – Ai ėškel ėškel, ėškel!.. Ėšiemė – ont leda padiejė! – tievs apkabėna: Pranielis! Mona Pranielis!.. Atsėvežės ė bova ragės, - ons i tas ragės – isėdiejė – ė palakėna nomėi.

Vuo kap Sereckis sava pasėvežė, tēp ė vėsė. Ė Borba i Beržuora, ė katrūm bova, - vėsė pasėvežė, neblaukė ni kuokė esesuoriaus. Ė neatvažiava!..

No ė dabar žmuonis ė šaukė:

- No vat vat! Šala vondėnie šala – ė dar padietė ont leda šals! Kāp tor tievs tuokė šėrdi torietė veizietė!

... Ta prasriova pas Pėli īra. Šuonė tēp. Nu Paplatelės kap pradedi ar ētė, a važioutė, - no ė tas  tėn... no gėli ī! Ėr ons neožšal! Vuo dielkuo, - ka nė vėins nežėna tuo... Vėsor vėn tėn īra kiaurs. Nojė.

... Vuo tus skėndėnius tēp traukė: kalvie padėrba tuokius gelžius – so ketorēs nagās... ėlgās tuokēs – aukštās. Ilēda i vondėni – no ė vadžiuojė ton reteži pu ton... pu ton ėšvalka.

 

Knyga „Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė (pasakojimai ir dainos)“. Knygą sudarė Stanislava Stripinienė, redagavo Genovaitė Matevičiūtė. Išleido spaustuvė „Spaudos lankas“, 2014, p.139-140.


Pėktežerė vuokītielis

Šėiries ī Pėktežeris vadėnams... Aplē Pėktežeri mona tievs pasakuojė. Vuo anam – anuo tievs pasakuojė.

Ka tėn aplē ton Pėktežeri lioub vuokītielis vėn šuokėnies. Ėr ons  - je a bikas ejė pru šali, a bikon sakė: pripratė jau anėi bova anon!.. A tėn lioub bikon sakīs anam, ons kėta nieka nesakīs:

- Zourėkt! Zourėkt!

No panašos i žmuogīsta. Saka, so kapaliošelio apsėmuovės. Aplē Pėktežeri biegiuojė. Mona tievs ton pasakuojė. Vuo dabar aš nebžėnau.

... Vuo dieltuo Pėktežerio vadėnas, ka ons bova dėdelē gėls... Ka tėn ī tas ondou jouds, nematītė gala īra...

Ėr anėi nuoriejė ėštėrtė anuo ton gėloma, dogna rastė bikamė. Lėnūm špoulė solēda anėi, vuo gala neprigava! Ėr anon vadėn dabar Pėktežerio. Vuo dar tas vuokītielis šuokėnie tėn aplē anon.

... No ėr ī tėn: kelmīns, ė tėn veikē muotrėškas bėjė ougautė: nedėdelē teokvatėjės aplē ton Pėktežeri ētė tėn ė tūm ougu rinktė.

No vuo senėijē pasakuojė, ka tėn vuokītielis kap pėimėnielis tuoks vākščiuo... Ons ī – žmuonis mata anon! Ka ons tėn ī, ka ons vākščiuo...

Pradiejė paskiau sakītė anėi: mes veiziekem, ar ons nier velʼns?

Saka, velniūm īra nuosis nekiauras.

No ėr anėi ton... ton... ton vuokītieli, - a sogavė, a kāp pastebiejė, - ka tuos nuosis tėkrā anuo ī nekiauras.

Vuo kas ons bova, - nieks ni šėndėi nepasaka, kas ī bovės!

 

Knyga „Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė (pasakojimai ir dainos)“. Knygą sudarė Stanislava Stripinienė, redagavo Genovaitė Matevičiūtė. Išleido spaustuvė „Spaudos lankas“, 2014, p.136-137.

 

Ežerou rēk aukuos

Aš eso gėrdiejosi, ka ė Plateliu ežers šnekiejė. Aš pasėtaikiau tėn būtė, šėina griebiau. Saka, ton apversi šėina ė parēsi. Palėkau, most, kuokė valonda. Saka:

-        Atēje laiks, nier žmuogaus! Atēje laiks, nier žmuogaus!

Tris kartus pasakė. Kad aš parsėgondau! Apsėžvalgiau, vo žmuogaus nikamė nier, nieka. O balsos īr, tuoks stuors, saka:

-        Atēje valonda, nier žmuogaus!

 

Pasakotoja nenurodyta. Į magn. juostą įrašė Stanislava Stripinienė 1984 m., tekstą šifravo P.Krikščiūnas 1997 m. LTRF mg. 3137(33).

 

Ožrakėna ežera

Kėta karta lioub graps doutė žvejuotė ežera on pose. Pajiemė vuokėtis žvejuotė. Vuokėtis īr vuokėtis, ons jau mondros. Ešsėtraukė karšium dėdelē daug. Tas jau vuokietis nuor so grapo on pose dalintėis. Graps pasakė:

-        Palēsk vėsus karšius. Nevalno tėik žovėis, karšium poikium ėšnaikintė, negali.

Vuokėtis spuorėjuos spuorėjuos:

-        Nelēdi?

-        Nelēdo.

Ons sau ėšsėtraukė ėš kėšenės spīnalė, bortvėij bortvėij bortvėij vuokėškā, bortvėij bortvėij, ožsoka ton spyna, oždarė, švėlpt i ežera:

-        Nebmatīsėt karšium!

Ėr oždarė, ėr negausi karšium.

 

Pasekė Kazimieras Sereckis, Jono, gyv. Paežerės Rūdaičių k. Užrašė V. Vaitkevičius 1996 m. Jaunimo Ramuvos kraštotyrinėje ekspedicijoje. LTR 6414(191).

 

Laumės skalb

Babunelė pasakuojė, ka tėkrā bova, ka mama tėn slūžėjosi pri kuokium gaspaduorium. Jau vakarās, saka, saulė osėlēs – paprūdie pradies skalbtė. Veizies – muotrėškas stuov ė skalb. No ė ton žėnuojė vėsė jau, ka laumės.

 

Pasekė Stanislava Šoblinskaitė, gyv. Plateliuose. Į magn. juostą įrašė Stanislava Stripinienė 1985 m., tekstą šifravo A. Lapinskas 1990 m., P. Krikščiūnas 1997 m. LTR 6000(86), LTRF mg.3128(37).

 

Pūškuorē

Pėlės bova medėnė. Ta tuo medėnie pėlie lioub dėrbtė ginklus, pūškas, kap senuovie vadėna, patrankas, medėnės dalis. Lioubou tas gelžėnės dalis atvežtė iš kor, vo tėn medėnės dalis dėrbtė tuo saluo. Vo meistros bovės, tam meistrou davė žemės tėn, kor Pūškuoriu kaims īr. Matā, pūškėninko ton meistra vadėna. Kap davė ton žemės tuoki dėdėli gabala, pagal ton pūškėninka varda palėka Pūškuorē jau.

 

Papasakojo Liudas Jakštas, 70 m., gyv. Mačiūkių k. Užrašė B. Kerbelytė 1974 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tautosakinėje ekspedicijoje. LTR 4649(106), LTRF mg.2436(12).

 

TAIP TIKĖTA, TAIP GYVENTA

Tai jau visų žmonių – bendruomenės gyvenimas namuose. Žmogaus buvimas su vabalėliais ir paukščiais, su gyvatėmis ir gyvuliais. Tai žmogaus noras garantuoti darbų sėkmę, nugalėti ligas, išvengti nelaimių, įspėti ateitį. Tai kasdieninis bendravimas su gyvybe ugnyje ir vandenyje... Ir neįmanoma čia atskirti šios dienos kalbos nuo senų amžių aido. Tai, sakyčiau, ano meto žmonių pasaulėjauta. S. Šoblinskaitė kartais suabejoja jos teisingumu, kartais – tiki. Ramiai svarsto.

 

SU VISAIS GYVAISIAIS...

TETERVINAS...

Vuo tetervėns saka pavasari:

- Pardouso kailėnius – pėrkso patė. Pardouso kailėnius – pėrkso patė.

Vuo rodėni saka:

- Pardouso patė – pėrkso kailėnius. Pardouso patė – pėrkso kailėnius.

 

 

VOLUNGĖ

Aplē vuolungė nieka nežėnau. „Gėid vuolungelė lėipas pašakelie“ – ta dainė... Vuo matiosi aš anuos... ni balsa nežėnau.

... Jog tēp žmuonis pasakuo, spie bikāp: ar ont paukštiu, a bikāp.

Jog saka, ka vuolungė lītaus praša. Vuo a tėkrā, a netėkrā – jau nežėnau.

 

PELĖDA

... Nieks nematė, ka liektom so paukštēs – lakstīdama.

Vuo dielkuo slapstuos pu medius – no vuo ka tuo nežėnau: tuo ni tievielis, ni mama nier pasakuojė.

Vuo pelieda ana nu paukštiu bieg vėn, pu medius slapstuos.

 

GEGUTĖ

... Ka gegožė ožspringst so mėižė varpo, - ton žėnau.

Ana īra Eruoda doktie. Jog ana vāka perietė negal!

Ėr anā pasakė paukštē, ka to jau sava omžiou vākūm netoriesi! No ėr ana bieg, lek, kol kėilė ton... kol praded dietė. Pri kėilės ana vėsumet prisėmet, ėr anā ėšper vākus.

Žėnau, ka sakė vėsė, ka īr Eruods karalios, - vuo kamė... kamė ons karaliava, kamė bova, - tuo nežėnau.

 

VARNOS

No jog kėta karta žmuonis netoriejė ni tūm radiju, ne tū nieka, - ė spiejė nu paukštiu.

Je varnas sokėlst ė lek i pėitus, ta žėnuok, ka būs pagada, saulė, šėlta.

Vuo ka lek i vakarus, ta žėnuok, ka būs jau lītos, jau nepagada.

Mediu galūnies īra, - je žėima – īra speigs, je vasara – ī šėlta, pagada.

 

KREGŽDĖS (BLEZDINGOS)

Jog senėijē lioub sakīs: ka jau pu katra pastuogė blezdingelės taisuos... – no ė nikumet neardė, nedraskė! Lioub sakīs, ka tėi nomā laimingė ī. Vuo a tėkrā, a netėkrā?..

Vuo dielkuo neblėka tūm blezdingu?..

... Ontā – Blezdingienā... No vuo tēp žmuonis rokou, ka tėn statuos ė statuos, - kor če pri tuo Plateliu gala tuo. Ė saka: līgo blezdingas, saka, līgo Blezdingienūs.

Jog parokou tēp ė palėikt...

 

GANDRAS

Je gondros vāka ėšmet, ta žėnuokėt, ka prastė metā būs. Kūdė metā toukart. Je vāka ėšmet.

Vuo ka kiauši teėšmet, - ta žėnuokėt, ka toukart būs gerė metā.

Senėijē tēp pasakuojė, - vuo kon, jog ėr aš nežėnau.

GANDRINĖ

No bova dvarė...

Če netuolėi īr ė ta vėita matuoma!

Kliavs bova. Ė bova tamė kliavė gondrėnė. Ė tėn – ni vėina meta nepralēda, ka tėn gondros nebūtom, neperietom!

No. Ožsėmėslėjė ė grapalė: ka tėn būtom pas paluociu anā ta... – gondrėnė ton padėrbtė.

Padėrba. Ikielė. Vuo kėik anėi varga vėsēp!.. No, saka, ka rēk pėningūm idietė. Ė pėningūm diejė. Vėsakuo. Nebova pas paluocio! Nebova, ons neperiejė tėn, netopiejė.

Vuo pas kalvė tol bova, kol tas medis nuvėrta.

... Ė ta vėita... – nojė! Vuo jau kėik metu – vuo vėstėik – ka tėn kon dėrb: a šėina grieb, a bikon... Kor ēsem? Pu Gondrėnės! Kor dėrbsem? Pu Gondrėnė. Ė tebier ta vėita vadėnama dabar...

... Katrėi dėrba naujė gondrėnė, toriejė dietė pėningūm anam.

Mosint jau bova kuoks nuorintās līgo prižads. Ka jau, - ka ba pėningūm ons netopiejė ė neperiejė.

 

VIŠTOS...

Nojė – jog īra... – ka vėštas praded gėiduotė. Ė žmuonis ton īr isėtėkėnė: jau vėšta gėid, - ė žėnuok, ka bikuoki nelaimė būs.

Ė paskiau žmuonis jau isėtėkėna: jau vėšta pragīda, - sogavėi tujau kramė čiaukt žemėn nukert! Ė tēp sakīs, ka vėsa nelaimė nukert šalėn.

No vuo ton mēsa sovalga... – jog ana ī svēka!

Ton galva nukėrta jog ė pametė!

... Lioub sakīs: ka jau vėšta gėid, ta žėnuok, ka jau būs bikuoki nelaimė žmuogou.

 

BORUŽĖ (PETRAS)

No ka mažė bovuom, vabalelius nežodiem. Petrieli dėdelē mīliejiem. Margs tuoks.

Atlieks. No – pasėlėps ont ronkas – ė sakīsem:

- Petrā, Petrā! Liek i dongu, - tava pati tor vākūm. Petrā, Petrā! Liek i dongu, - tava pati tor vākūm.

No ė praded sklēstė sparnelius – pūrst! – ons ė palek.

Nežodiem.

 

SKRUZDĖLĖS

Senėijē lioub sakīs jog ė mažīsims tims ė dėdelims, ka: skrozdiū ton kokštieli negal anuo ardītė, negal draskītė, - vuo dieltuo, ka anuos ī dėdelės darbėninkės: pats sava ėšdraskīsi bikon!

Mosė, - a patėis ūkis pražūs, a sodegtė gal, a bikāp pražūtė, no ė...

 

KURMIS

No – kad ons slinks bova! Vėsė ejė pri keliūm tūm, vėsė taisė – kormis nejė. No ė pasakė anam: ka to par keli daugiau sava omžiou neėšēsi!

Ė dabar kormi jau je ėšvarė par keli – ta ons vėstėik tor padviestė.

Ton pasakuojė babūnelė.

 

VĖŽYS

Jog viežīs dieltuo nešas akmėni pasėjiemėis, ka ons Perkūna bėjė.

... No ar ons dauš, ar ons nedauš, bet priš perkūnėjė viežīs jau neš... – jog korin pamatā, tas tor. Nojė!

Priš perkūnėjė. No!

Vuo kāp – ar ons dauš, ar ons nedauš, - jog tuo nieks nier pamatės.

 

VARLĖS

Varlės tēp korkė pavasari Ežeralie:

- Kuotrė! Kuotrė! Kuotrė!

Vuo kėta saka:

- Kuoks? Kuoks? Kuoks?

... Varlies nasrā toukart ožonk, ka mėižē ėšplauk: anuos nebėškork.

 

RUPŪŽĖ ŽINDO KARVĘ

Aš ė matiosi eso, ka ropūžė karvė žind!

Aš mėlžau kėta karta dvara karvės. Ė tuokė Žalauselė toriejau. Mona eilie bova melžama. Vėins tas paps tuos mona Žalauselės īr ėlgiesnis ož vėsus! Ė pėina nier tamė.

Kėta dėina parvarė ont pakaitė – tuos abarės tebie dābar – parvarė ont pakaitė tas bondganis. Saka:

- Veiziek, Stasė, veiziek, - saka, - kas tava karvė melž!

Ė ta karvė paejė tėn sau brinkt i ton kertė ėr atsėstuojė. Vuo ropūžė pasėlėpa sau ont tūm kolkštėnūm karvės – ė sau ton karvė temp, ė melž ton tatā papa.

Bet paskiau grapalė neblēda tuos karvės... pardavė ton karvė žīdams, nebmėlžuom ni tuo pėina.

No grīnā aš pati sava akėmis matiau! Vuo ta karvelė līgo būtom pruota torėnti sau – nuejė i ton kertė ėr atsėstuojė! Vuo bondganis pamatė tujau, saka:

- Vuo, Stasė, veiziek kas tava karvė ėšmelž!

 

GYVATĖS

Jog kad ī gerā, anuos slonkiuo – pu lītaus, pu perkūnėjės ēt anuos, šliaužuo toukart.

Vuo tēp jog vėsas gīvatės žemie gīven!

... Ta rauduonuoji gīvatė... lioub keravuosės žmuonis! Lioub sakīs: kad ana ikond, ni tuo kondė negal baėšgīdītė.

 

GYVAČIŲ KARALIUS

Mona sesou ī matiosi gīvatiu karalio! Saka, tor kaktuo spindonti krīžio.

... Mona dėdiuoji sesou – Kuotrīnelė – ganė če pri tūm ūkėninku karvės. Ož pėimėnelė. Ėr anėi tėn vėsė pėimėnis lioub i Paraizgė sosėvarīs karvės. Ėr anėi tėn žais bikon: a ton vuokīti grajīs, a ton kiaulė varīs, - bikon... Paraizgie – če anėi lioub sosėvarīs. Rītmetēs. Vuo jog ka če tēp bova ta žemė ont riežēs ėšdalīta.

No. Ana saka...

Aš siedo ont tuo tatā – ont tuokiū kiesaliu, - ė vėn monėi tēp: dunks! – līgo: dunks! – līgo tas kiesalis kėlnuojės... Monėi tēp majednē, saka, ruoduos vėin, ka ons dunksčiuo. Dunksčiuo vėn tas tatā kiesalis!..

Atsėkielosi ana pėimėnims sakonti, ka – saka: če kažėnkas ī, saka, tamė kiesalie...

No tėi pėimėnis – vaikelē – ėšsėpjuovė tus tatā tuokius baslius: jau če ī kas nuorintās – ēs anėi ardītė ton kiesali.

No ta tėn, saka, goliejė dvėdešimti pėnkės gīvatės! No vuo tas vėins, kor sosėrongės tėn tamė patiamė dognė, - ta ons toriejė kaktuo če tuoki – a krīžio, saka, a kažėnkas, bet žīmė tuokė kaktuo toriejė... Kaktuo toriejė žėnkla: līgo krīžio tuoki spindonti.

No ė mes, saka, nutariem, ka tas ī tatā gīvatiu karalios.

... Vuo patiamė tamė lėzdė ka tuoki drūkta gīvatė besonti!.. Priūdruojosi tuoki!..

Vuo ka ton gīvatienė vaikē, tėi pėimėnis... – ton kramė i spraskėla idiejė – ėr idūrė tēp i žemė – ėr ana kuoroliava – ėr ana viel tus gīvatūtius – dvėdešimti septīnis gīvatūtius ana ėšbierė! Ėš savės... Kėik ana būtu priperiejosi!..

... Ana saka, ka septīnės gīvatės dar ėšbiega ėš tuo lėzda. Vuo kėik tėn anūm bova... – kėta jog ė nebipamatė...

Nojė. Ka anā tas kiesalis – kiūs! – ruoduos līgo kiūsčiuo. Ana atsėstuojosi saka tims pėimėnims...

Ožmošė ė ton. Ožmošė!.. Vuo ar ons karalios bova, a ne karalios... – vėsė tatā sakė, ka tas tatā – ī tuokėi gīvatiu karalē. So žīmiems.

Vuo paskiau... No, jog anėi nežėna, a korem atsėtėka kas, a neatsėtėka: pėimėnis bova. Vuo ka paskiau soauga, vuo kas bova anims, ar anims atsėtėka, - ka ana nebžėna.

 

ŽALTYS

Vīrā pasakuojė ton. Katrėi gauda šeškus. Ka tėn... ka tėn kuokem i slastus ipoulė žaltīs. Saka, ī kap katėns jouds. Panašos i katėna.

Nojė. Jog dabar anėi sakė:

- Jėi! Žaltīs! No ka... Jog grieks tēp sakītė!.. No kuoks tas grieks gal būtė, ka ons ī žvierės, vabals!..

Tėi žaltē ė gīven tēp bikamė pu kuokēs kerās, pu senās medēs kuokēs – kap katėnā... Bikamė paopēs, pri opiu... Bikamė anėi tėn pu tās pakerēs... Ė vem...

 

Knyga „Plateliškė Stanislava Šoblinskaitė (pasakojimai ir dainos)“. Knygą sudarė Stanislava Stripinienė, redagavo Genovaitė Matevičiūtė. Išleido spaustuvė „Spaudos lankas“, 2014.