Švedų ir žemaičių susirėmimas Plateliuose?

2017 balandžio 7 d.

Skaitant Motiejaus Valančiaus 1872 m. parašytą „Pasakojimą Antano Tretininko“ , dėmesį patraukė pasakojime „Išginimas žuvėdų iš Žemaičių“ paminėti Plateliai. Jame rašoma, kad kai žuvėdų (švedų) karalius „visą Lenkų ir Lietuvos žemę permaujojo, Žemaičių krašte, kaipo užimtame, paliko įgulą po valdžia savo jenerolo Delegardžio. Kožno gyvenimo ūkininkas turėjo laikyti po vieną žuvėdų žalnierių. Kareiviai tie, palikę be jokio pavojaus ir drausmės, ... darė tą, ką vos didžiausias tironas drįstų daryti ...“

Neapsikentę tironijos, žemaičiai, vadovaujami Lenkų vyresnybės paskirto „jenerolo kunikaikščio Palubinskio“ sukilo prieš švedus. „Žuvėdų jenerolas, Plateliuose gyvenąs, išsigirdo Palubinskį su gauja žmonių traukiant į Platelius, spėriai išsiuntė įsakymą, kad visi žalnieriai prie jo susirinktų, bet tie galvų pritrūkę, nesikrutino.... Persigandęs jenerolas Delegardis surinko savuosius, Plateliuose pasilikusius, ir taisės remtis. Tuo tarpu atplūdo žemaičiai po valdžia Palubinskio. Žuvėdai bėgo į Kuršą, ties senąja Žagare buvo apsikapčiavoję, tačiau, užpulti nuo žemaičių, spruko per Mintaują į Rygą ir ten užsidarė.“

Plateliškės mokytojos, kraštotyrininkės Stanislavos Stripinienės užrašytuose padavimuose, sakmėse ir pasakojimuose apie Platelių apylinkes, švedai taip pat minimi. Apie Beržoro senkapius (apie  2 ha ploto trikampė kalva tarp Beržoro ir Siberijos pelkės) taip kalbama: „...Ten ant senų kapų buvo įsikūrę švedai, ten yra užkasti jų pinigai, palaidotas jų pulkininkas. Ten klydinėja žvakelės, o kartais ir pasivaidena“. Kelios didelės kalvos, tarp jų ir Švitrės kalnas (naujosios Platelių kapinės), į vakarus nuo Platelių-Beržoro kelio vadinamos Švedkalniais. „...Ten klydinėja žvakelės.... ten užkasti švedų ginklai ir turtai.“

Kad Delagardis (Magnus Gabriel de la Gardie) ir Palubinskis (Aleksandras Hilaris Palubinskis)  neišgalvoti personažai, o istorinės asmenybės galima sužinoti įvairiose istorijos apybraižose.

Magnus Gabriel de la Gardie (1622 - 1686) buvo Švedijos valstybės ir karinis veikėjas. 1654–1655 m. beveik visą kraštą okupavus Rusijos ir Švedijos kariuomenėms, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės didžioji dalis, vadovaujama LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos, pasitraukė prie Kėdainių. 1655 m. spalio 20 d. po ilgų derybų buvo pasirašyta Kėdainių sutartis: LDK vardu pasirašė Radvila su didikais ir bajorais. Švedijos vardu – Švedijos karaliaus vietininkas grafas Magnusas de la Gardis ir Estijos gubernatorius Benediktas Skitė.  Šia sutartimi buvo nutraukta LDK unija su Lenkija ir sudaryta su Švedija, atsisakyta paklusnumo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vazai Jonui Kazimierui, o Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas Švedijos karalius.

Lenkijos karalius Vaza Jonas Kazimieras 1656 m. vasario 2 d. išleistame atsišaukime paragino kovoti su švedais. Apie 1656 m. balandžio mėnesį prasidėjo žemaičių bajorų sukilimas, buvo sunaikintos švedų įgulos.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Vanagėlio herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas Aleksandras Hilaris Palubinskis (1626–1679 m.) Švedų tvano metu (1654–1655 m.) iš pradžių buvo švedų pusėje kartu su Radvilomis, tačiau 1656 m. jau kovojo prieš švedus ir jų sąjungininkus.

Paminėti istorijos epizodai nepaneigia Motiejaus Valančiaus pasakojime „Išginimas žuvėdų iš Žemaičių“ aprašyto švedų ir žemaičių susirėmimo Plateliuose galimybės. O ar tame susirėmime dalyvavo Magnusas de la Gardis ir Aleksandras Hilaris Palubinskis, kada nors gal nustatys istorikai.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos

Kraštotvarkos  skyriaus vyr. specialistas

Stanislovas Vyšniauskas