Kaip genys Pranys ir špokas Rokas sugrįžo į Žemaitijos nacionalinį parką

2010 rugpjūčio 27 d.

Kaip genys Pranys ir špokas Rokas sugrįžo į Žemaitijos nacionalinį parką

TĘSINYS

  „Žmogus retai kada gali priversti save mylėti, bet priversti gerbti save gali visuomet.”

Bernaras de Fontenelis

    Ežerais apkabintuose Plateliuose išaušo nauja rudenėjančios vasaros diena. Lankytojų centras, kaip ir kasdien 8 valandą, tingiai nusižiovavęs, atvėrė duris. Snūduriuojantis dėdulė gyvatgaudys sulaukė pirmųjų svečių. Jį apspito ir fotografuotis su juo puolė gausus būrys genio Pranio jauniklių.

   Lankytojų centras prisipildė viso tunto mažučiukų geniukų jaunystės klegesio. Nors šie paukštukai buvo visai nesenai iš kiaušinio kevalo prasikalę, tačiau elgėsi drausmingai ir kultūringai – vos įėję žvaliai pasisvekino ir sutūpė aplink genį tėtį klausytis jo pokalbio su lankytojų centro darbuotoja. Kadangi praėjusį kartą genys Pranys su šeima aplakstė visas Žemaitijos nacionalinio parko lankytinas vietas, tai šį kartą teiravosi tik keliais dalykais:

  • Gamtos ekspozicija – ar ją galima aplanktyti, ar ji nemokama.
  • Lanktinukais  - jie rekalingi platesniam suvokimui apie aplankytas vietas bei parodymui kitiems geniams, ką yra aplankę.
  • Paplūdimiu ir vandens atrakcijomis.

Lankytojų centro darbuotojos komentaras:

„Gamtos ekspoziciją gali aplankyti kiekvienas, užsukęs į ŽNP lankytojų centrą, nemokamai. Turime keletą nemokamų lankstinukų – galite rinktis. Vandens atrakcijų pilna - tikrai nenuobodžiausite“

   Genių šeima padėkojo už informaciją, pasirinko keletą lietuviškų lankstinukų ir nubildėjo į gamtos ekspoziciją. Vos jiems išėjus, į lankytojų centrą įvirto špokas Rokas su jau kita triukšmadarių kompanija –šį kartą draugais iš užsienio. Jų klausimai:

  • Militarizmo bazės darbo laikas – būtent šį objektą nori pamatyti svečiai iš užsienio.
  • Kaimo turizmo sodybos – praėjusį kartą jiems itin nepatiko dulkėta, triukšminga ir brangi poilsiavietė, norėtų pigios, atokios vietos. Taip pat pageidauja atsiskaityti užsienietiškomis gilėmis.
  • ŽNP žemėlapis (pabrėžtinai nemokamas).
  • Dantų balinimo paslaugos draugui užsieniečiui, kuris nenori laukti savaitę vizito pas odentologą mieste ir tikisi, jog šiame „užkampyje“ prieis be eilės.

 Lankytojų centro darbuotojos komentaras:

„Militarizmo bazė uždaryta rekonstrukcijai ir ją bus galima aplankyti tik nuo 2011 metų rudens. Tad svečius iš užsienio kviečiame sugrįžti, kai šis objektas duris atvers kaip šaltojo karo muziejus. Visas nakvynės paslaugas teikiančias sodybas ir jų kontaktus galite rasti stenduose (lankytojų centre ir šalia jo) – rinkitės ir skambinkite jums patikusiai. Dėl atsiskaitymo užsienietiškomis gilėmis – reikia tartis su privatininkais. Nemokamų leidinių galite pasirinkti. Taip pat galite aplankyti gamtos ekspoziciją antrame aukšte. Dantų tvarkymo tiek mieste, tiek kaime tenka palaukti – pirmumo jums nesuteiks vien dėl to, kad atvykote iš didesnės gyvenvietės.“

Špokas Rokas pasipiktinęs, kad uždarė raketinę bazę vasaros sezono metu, kad lankytojų centro darbuotoja nesugeba paskambinti kaimo turizmo sodyboms ir kad negaus pirmumo teisės dantų tvarkyme, suraukė kaktą, aukštyn iškėlė snapą, burbtelėjo kažką piktai savo trukšmadariams draugams ir pripuolė prie nemokamų leidinių lentynos.Visas būrys špokų čiupo kuokštus lankstinukų, nekreipdami dėmesio kokia kalba bei apie ką jie, ir energingai užplasnojo į gamtos ekspoziciją.

Išskridama genių šeima padėkojo už gražią ekspoziciją, išlėkdami špokai - net nepažvelgė lanktojų centro darbuotojos link. 

Po kurio laiko į lankytojų centro elektroninį paštą atėjo toks genio Pranio laiškas:

 „Noriu padėkoti Lankytojų Centro žaviai darbuotojai itin išsamiai ir maloniai suteikusiai visą reikiamą informaciją. Ačiū už gerą darbą, sėkmės!“.

 Iš špoko Roko jokių atsiliepimų nebuvo girdėti. Tik po jų kompanijos apsilankymo iš gamtos ekspozicijos dingo žebenkštėlė. Gal rudenėjanti saulė ir bręstančių grybų kvapas sužadino ilgesį mažoje jos širdelėje ir ji nutarė grįžti į gyvybės pilną mišką, o gal špokų būriui patiko mažas ir taip kompaktiškai į rankinę telpantis nemokamas suvenyras.

Baigiamasis žodis: Kai žmogus miršta, yra sakoma: „apie jį gerai, arba nieko“. O ką, jei visi susirinkusieji tyli?

Kraštotvarkos ir informacijos sk. specialistė Rita Norvaišaitė