Gamtotvarkos darbai

2010 rugpjūčio 27 d.

Gamtotvarkos darbai

   Šiemet minimi  Tarptautinės biologinės įvairovės metai, todėl mūsų parko direkcija ypatingą dėmesį skiria biologinės įvairovės išsaugojimui.  Be projektų rašymo, lėšų paieškos,  įvairių susitikimų, seminarų, paskaitų, stovyklų organizavimo, straipsnių rašymo, atliekame ir konkrečius gamtotvarkos darbus.  Vienas iš jų – Siberijos pelkės, esančios Platelių seniūnijoje tarp Platelių ir Beržoro   gelbėjimas nuo užaugimo. Siberija - unikali Lietuvoje ir net Europoje šarminga žemapelkė, kurioje saugomos gamtinės buveinės bei retos ir būdingos tokioms pelkėms rūšys.  Pagal mokslininkų parengtą ir Aplinkos ministro patvirtintą gamtotvarkos planą  Siberijos pelkėje 2009 –2010 m žiemą  34 ha plote iškirsti menkaverčiai krūmai bei medžiai. Šią vasarą  2 kartus nušienauti 8 ha plote suvešėję  nendrynai,  siekiant sustabdyti jų plitimą į labai vertingą   pelkę bei atkurti pažeistas natūralias buveines. Vieną kartą nušienauta visa pelkė bei šalia esančios vertingos pievutės (26 ha). Iš pelkės pašalinama visa nušienauta-nukirsta biomasė.   Visi darbai atliekami rankiniu būdu. Pelkės ir pievų šienavimo darbai bus tęsiami ir kitais metais. Darbus atlieka Telšių miškų urėdija, laimėjusi atvirą konkursą.  Darbai finansuojami iš ES struktūrinių fondų bei biudžeto  lėšų pagal projektą “Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)”. Projekto vykdytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, projekto partneris – Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.  Pagal patvirtintą Siberijos pelkės gamtotvarkos planą ir  projektą “Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)” šiemet  šiai pelkei  bus parengtas   pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo projektas, kurį vėlesniais metais įgyvendinsime.

       Telšių miškų urėdija skyrė lėšų  9 ha vertingų pievų  išsaugojimui-nušienavimui Plokštinės gamtiniame rezervate. Šiose pievose auga labai reti augalai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą – raktažolės pelenėlės, miškinės mėtos, kelių rūšių gegūnės, žalsvažiedės blandys ir kiti.  Minėtos nemelioruotos natūralios, įvairaus drėgnumo  pievos yra europinės svarbos saugomos buveinės. 

     Parengėme paraišką ir  iš Aplinkos rėmimo programos prie LR aplinkos ministerijos ką tik gavome lėšų 6,6 ha užleistų pievų atkūrimui Aukštojo tyro telmologiniame draustinyje, (Rietavo savivaldybė) patenkančiam į Rietavo miškų urėdijos valdas. Šiai Natura 2000 teritorijai taip pat jau yra parengtas ir Aplinkos ministro  patvirtintas gamtotvarkos planas ir mums tenka rūpintis jame numatytų priemonių įgyvendinimu.  

       Ketvirti metai iš eilės savo pajėgomis  šienaujame Velėnijos pelkę (2,6 ha) Stirbaičių kaime,  smiltpievę Jogaudų kaime (1 ha),  sibirinio vilkdalgio augimvietę  Dvarviečių kaime, Skuodo rajone. Prižiūrime ir tvarkome Platelių dvaro parką (7 ha) ir sodą. Dvaro parke be  Raganos uosio, senų medžių, labai vertingos įvairiažolės pievos, kuriose be gausybės kitų vabzdžių gyvena gražus retas drugys – juodasis apolonas.

      Saugotinų pievų bei pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke ir mums priskirtose  europinės svarbos saugomose teritorijose - Natura 2000 yra žymiai daugiau, bet  kaip ir visur trūksta lėšų. O žmogaus nebešienaujamų, nebeganomų  natūralių pievų  ir pelkių kasmet daugėja.  Vienintelė paguoda, kad žadama padidinti išmokas už pievų bei pelkių šienavimą Natura 2000 teritorijose ir tikimės, kad  žmonės jas  vėl imsis tvarkyti.

                       Gamtos skyriaus vedėja  Marija Jankauskienė