Žiema sukaustė net didžiojo Platelių ežero bangas, ledas šiuo metu čia siekia 25-30 centimetrų. Virš jo - maždaug tokio pat storio sniego danga. Nuo stiprių vėjų vietomis ji taip sukietėjusi, kad gali eiti jos paviršiumi. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje nėra nė vieno neužšalusio vandens telkinio, kuriame galėtų žiemoti vandens paukščiai. Užklupti netikėtų šalčių laukiai, gulbės, dančiasnapiai bei kiti plūstelėjo jūros link. Buvo ir prišalusių, sudraskytų. Pasilikę žiemoti smilginiai, juodieji strazdai nurankiojo uogas nuo sušalusių šermukšnių, gudobelių, raugerškių, kaulenių. Kasdien į lesyklą, įrengtą prie namų, atskrenda 6-8 kikiliai, 8-10 žaliukių, keli strazdai, 2 didieji geniai, apie 40 naminių žvirblių bei karklažvirblių, geltonųjų startų, trijų rūšių zylių. Nekarpomose pūslenių gyvatvorėse sėklomis smaguriauja ir jas barsto būrelis sniegenų. Šalia sukasi apie 50 alksninukų būrys. Taip ir žiemoja paukščiai prisilaikydami vienas kito, maitinami gerų žmonių. Tik kurapkų dar neteko matyti, jų populiacija mažėja. Matyt, dėl to, kad mažai kas ūkininkauja, mažai kas laiko arklius, turi fermas, kur jos prisiglausdavo, pabirų rasdavo.
Miškuose klampoja briedžiai, ieškodami blindžių, šaltekšnių, lazdynų šakelių. Stirnos kasasi iki viržių, mėlynojų ar kitų krūmokšnių. Šernai vos ritasi per gilų sniegą, voliojasi atradę nors mažiausią šaltinių versmę. Po tankesne laja išrausti gilūs guoliai vis klojami naujomis kvepiančiomis eglių šakomis.
Pagal pėdsakus matyti, kad lūšys žymi teritoriją, vis atklysta prie smėlėtos kalvelės, kur po senų medžių sąvartomis gausu urvų. Gal pavyks joms ir šiemet čia sėkmingai vadą išvesti, gal žmonės nesutrukdys.
Marija JANKAUSKIENĖ, Žemaitijos nacionalinio parko gamtininkė
