Senovės gyvenvietės

Seniau gyventas žmonių vietas mena Gegrėnų ir Šarnelės senovės gyvenvietės, Platelių dvarvietė, dar vadinama Dvaro kalva arba Šventorkalniu. Platelių dvarvietę 1986-1988, 1996,1997 m. tyrinėjo prof. Vl.Žulkus. Šarnelės senovės gyvenvietę 1965 m. tyrinėjo V.Valatka, 1973 m. – dr. R.Rimantienė,1981-1982 m. prof. A.Butrimas. Gegrėnų senovės gyvenvietė netyrinėta.

Vėlyvojo neolito Šarnelės senovės gyvenvietė yra ant buvusio Ertenio ežero kranto, kairiajame Varduvos upės krante, 2,4 km į pietvakarius nuo Šarnelės piliakalnio. Pirmieji atsitiktiniai radiniai iš Šarnelės į Žemaičių muziejų ,,Alka” pateko dar 1940 m., mokytojui Brunzai atnešus į muziejų kaulinį durklą iš perskelto kaulo gludintu smaigaliu. 1965 m. į Telšių muziejų kreipėsi kraštotyrininkas šarneliškis K.Bružas ir pranešė apie keletą kaulo ir rago dirbinių, rastų Šarnelės kaime. Archeologas V.Valatka Šarnelėje rado ir daugiau radinių iš kaulo ir rago žemėse, išmestose iš Varduvos upės, gilinant jos vagą. Tyrimų metu kultūrinis sluoksnis aptiktas įvairiuose gyliuose: šiaurinėje dalyje – 50-60 cm, pietinėje – iki 170 cm. Rasta per 400 stulpaviečių, židinių, kurie sudarė antžeminių pastatų kontūrus. Radiniai įvairūs: titnaginiai ir kauliniai strėlių antgaliai, plūdės, žeberklai, tinklų pasvarai, moliniai verpstukai, gyvatgalio kaplio fragmentas, virvelinės keramikos puodų fragmentai.

Šarnelės senovės gyvenvietė yra vienas iš ankstyviausių virvelinės keramikos kultūros paminklų Lietuvoje.

Archeologiniai kasinėjimai Šarnelės senovės gyvenvietėje (2006 m.)

 

Platelių dvarvietė,vad. Dvaro kalva, Šventorkalniu

Senoji Platelių dvaro sodyba aprašyta 1585 m. inventoriuje. Einant iš Platelių miestelio į dvarą, kairėje – medinis gyvenamasis namas, šalia yra buvęs ir antras, mažesnis gyvenamasis pastatas, taip pat medinis ir be pamatų. Dvaro būta nemažo, kadangi inventoriuje, be aprašytų gyvenamųjų pastatų, taip pat yra buvę trys svirnai, virtuvė su sandėliuku, žirgynas. Žemėje buvo iškastas vyno rūsys. Netgi vartai turėjo stogą ir vieną nedidelę patalpą. Kitoje vietoje buvo dvarui priklausę du tvartai, prie ežero stovėjo pirtis. Nors pastatų nemažai, tačiau didesnioji jų dalis „nuplyšusiais stogais“, jų inventorius senas. Dvaro kiemas buvo aptvertas kartimis. Priešais dvarą kitoje kalvoje buvusi medinė bažnyčia, tuo metu jau visai supuvusi ir apgriuvusi klebonija.

Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad Platelių senasis dvaras buvo įsikūręs Šventorkalnio kalvoje, o ant Apvaliosios, arba Dvaro, kalvos stovėjo bažnyčia. Šventorkalnio pusiasalis nuo seno buvo ariamas, todėl archeologai neaptiko nesuardytų kultūrinių sluoksnių. Daug koklių, stalo ir virtuvės keramikos, stiklinių indų fragmentų rodo, kad Šventorkalnio kalvoje XVI – XVII a. yra stovėję dvaro pastatai.

Archeologiniai tyrimai Šventorkalnyje (2006 m.).