Nematerialusis paveldas

Nematerialusis kultūros paveldas – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės, kurias bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Šį nematerialųjį kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria, reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija, ir jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį. Nematerialusis kultūros paveldas reiškiasi žodinės kūrybos tradicijose ir išraiškos formose, papročiuose, apeigose ir šventiniuose renginiuose, tradiciniuose amatuose ir kt.

Žemaitijos nacionaliniame parke gyvena žemaičiai išsaugoję savo tarmę (šiaurės žemaičių patarmė), charakterio ypatumus, papročius, tradicines šventes (Jonines, Užgavėnes), kai kuriuos tradicinius amatus (kryždirbystė, kalvystė, dailidės amatas, žemaičių valgių gamyba ir kt.). Iš protėvių sukauptus tautosakos lobius, dainas, žaidimus ir šokius puoselėja ŽNP folkloro ansamblis ,,Platelē”. Žemaitijos nacionalinis parkas turi senovinio sporto žaidimo – ripkos komandą.

Medžio drožėjų kūrybinė stovykla ,,Senieji Platelių luotai” (2006 m.)

 

Skaitykite daugiau: