Kaimai ir sodybos

Žemaitijos liaudies architektūra išliko mažiausiai paliesta praeityje Lietuvoje vykdytų reformų. Parko teritorijoje iki XX a. vidurio pertvarkymų (kolektyvizacijos) vyravo vienkieminiai ir valakiniai kaimai. Stambaus ūkininko sodyboje galėjo būti net iki 10 pastatų (troba, klėtis, kūtės, jauja, ubladė ir kt.), mažesnio – tik 2-3 pastatai.

Kalvotame parko kraštovaizdyje dominuoja sodybų ansambliškumas, savitas jų siluetas, natūrali vienovė su reljefo ir želdinių kompozicija. Nors senojoje žemaičių sodyboje pastatai plačiai išdėstyti, bet ji kompaktiška, jauki. Ji stovi medžių paunksmėje, dažnai šliejasi prie birštvos. Seniau sodybos buvo aptveriamos žiogrių, statinių, gulstinėmis (vien iš karčių) ir tik Žemaitijai būdingomis pusgulstinėmis tvoromis.

Po kolektyvizacijos daug senųjų sodybų ir kaimų sunyko. Parko teritorijoje yra tik viena kultūros vertybės statusą turinti sodyba Medsėdžių kaime. Tame pačiame kaime yra dar viena kultūros vertybė – senovinė klėtis.

Pusgulstinė tvora Mačiūkiuose