Žemaitijos nacionalinis parkas

PLATELIAI

Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių - įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje.

Istoriniuose šaltiniuose Plateliai pradedami minėti nuo XV a. Miestelis tada buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala ir joje stovėjusiomis pilimis jungė medinis tiltas. Nuo XVII a. pab. Platelių miestelis pradeda kurtis naujoje, dabartinėje, vietoje.

Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, architektūrinėmis vertybėmis bei Platelių dvaro sodyba. Tašytų rąstų bažnyčia, pastatyta 1744 m., - viena iš seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Už bažnyčios į pietus - Platelių dvaro parkas su išlikusiais XIX a. dvaro sodybos pastatais.

Miestelyje yra apie 1100 gyventojų. Plateliuose yra Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir lankytojų centras, seniūnijos administracija, ambulatorija, vaistinė, girininkija, paštas, biblioteka, jachtų klubas, degalinė, parduotuvių, kaimo turizmo sodybų, poilsio namai, autobusų stotelė.

Apžvalgos aikštelė šiaurės rytiniame miestelio pakraštyje. Iš aikštelės visu grožiu atsiveria salomis, pusiasaliais garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės. Platelių ežeras – giliausias ir didžiausias Žemaitijos ežeras: plotas – apie 1200 ha, giliausia vieta – apie 47 m.

Dvaro parkas pietinėje miestelio pusėje. Jame daugiausia auga vietiniai medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos, klevai, nemažai ir dekoratyvinių krūmų. Čia augantis storiausias Lietuvos uosis - gamtos paminklas.

Dvaro svirne (buvusiame) veikia šiuolaikiškos gamtos bei etnografijos ekspozicijos, parodų salė, buvusiose arklidėse – Užgavėnių muziejus.

Dvaro arklidėse (buvusiose) įrengtas Užgavėnių muziejus. Užsukęs į Užgavėnių muziejų, bet kuriuo metų laiku gali pasijusti žemaitiškų žiemos išvarytuvių sūkury – susitikimas su Kanapiniu, Lašininiu, More bei kitais šventės personažais, žemaičių gaspadinės vaišės, apie 250 „lyčynų“.

Audimo klėtyje (Didžioji g. 4) lankytojai turės galimybę apžiūrėti stakles, susipažinti su jų sudedamosiomis dalimis, pabendrauti su audėja bei patys išmėginti audimo amatą. Taip pat jiems bus suteikta galimybė įsigyti ranko darbo gaminių bei ekologiškame ūkyje užaugintų žolelių arbatų. Įėjimas į šią klėtelę nemokamas.

Darbo laikas:

I        poilsio diena

II-V     10⁰⁰-16⁰⁰

VI       10⁰⁰-15⁰⁰

VII      poilsio diena

Daugiau informacijos http://www.miskosodai.lt

ŽEMAIČIŲ KALVARIJA

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žemaičių Kalvarija (seniau – Gardai) paminėta 1253 m. kaip kuršių gyvenvietė su pilimi, alkaviete, kapinynu.

Miestelis yra išsaugojęs IX-XIII a. būdingą kelių ir gatvių tinklą, nemažai archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros paveldo ir gamtos vertybių; įspūdingas miestelio reljefas.

XVII a. IV dešimtmetį vyskupas Jurgis Tiškevičius įsteigė pirmąjį LDK Kristaus kančios kelią (kalvarijas) su 19 koplyčių, pastatė Marijos vardui pašvęstą naują bažnyčią ir viską pavedė vienuoliams dominikonams. Greitai susiklostė saviti kelionių į atlaidus, vadinamus Didžiąja kalvarija, vykstančius kasmet liepos mėnesio pirmąjį dešimtadienį, ir Kalnų ėjimo papročiai. Katalikiška šventovė išgarsėjo, o miesteliui prigijo Kalvarijos vardas. Dominikonai nuo 1644 m. laikė mokyklą, kuri XIX a. pradžioje pasiekė gimnazijos lygį. Joje mokėsi Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, kiti Žemaitijos šviesuoliai.

Žemaičių Kalvarijoje yra poeto Vytauto Mačernio muziejus, seniūnijos administracija, biblioteka, parduotuvių, kavinė, autobusų stotelė. Miestelyje yra apie 800 gyventojų.

GARDŲ OZAS

Gardų ozas – išraiškingiausia reljefo forma Varduvos dubumoje. Kalvotas puslankio formos pylimas-kalvagūbris nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijoje į šiaurės vakarus tęsiasi net 3,5 km. Jis susidarė ledyno tirpsmo vandenims suklosčius žvyrą ir smėlį ledo plyšyje.

Iš Europos sąjungos lėšų parengtas teritorijos tvarkymo ir pritaikymo turizmo reikmėms projektas. Juo vadovaujantis pagilinti vandens telkiniai, sulygintos iškasinėtos duobės, sutvarkyti statūs šlaitai, įrengta apžvalgos aikštelė-regykla, pažintiniai takai, apsauginės tvoros, tilteliai, automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyti želdynai.

Koordinatės 375327, 6223506 (LKS) arba 56.129108, 21.99456 (WGS). Iš Žemaičių Kalvarijos centro (nuo bažnyčios) važiuoti iki Šarnelės kaimo 3 km ir sukti į dešinę pagal nuorodą ir važiuoti dar 1,3 km.

Nuoroda http://www.maps.lt/map/?lang=lt#obj=375321;6223498;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=375376,6223498&z=2000&lrs=orthophoto,stops,tourism,zebra

BERŽORAS

Beržoras – senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a. Jis įsikūręs šiaurinėje Beržoro ežero pakrantėje, netoli Platelių miestelio. Beržoro kaimas yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis. Beržoro bažnyčia ir varpinė, pastatytos 1746 m., yra vieni iš seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. Šventoriuje yra senosios Platelių parapijos kapinės, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S.Riauba, istorikas muziejininkas J.Mickevičius ir kt. Tai vienos senesnių kapinių Lietuvoje. 1759 m. Beržore buvo pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos; dabar atstatytos.

Prie kaimo telkšo Beržoro ežeras yra apie 50 ha ploto; vidutinis gylis – apie 5 m. Ežerą puošia viena sala.

Beržore yra kaimo turizmo sodybų.

ŠARNELĖS PILIAKALNIS

Šarnelės piliakalnio, dar vadinamo Švedkalniu, papėdėje buvo senovės gyvenvietė, o visai šalia ir alkvietė. Gyvenvietės teritorijoje rasta pirmajam tūkstantmečiui priskiriamų radinių. Nuo šio piliakalnio toli matyti Šarnelės apylinkės. Ant piliakalnio yra viena iš tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio vizijų, įamžintų akmenyje.

POILSIS ENERGETINIŲ LABIRINTŲ IR KITŲ GEOMETRINIŲ FIGŪRŲ parke Likšų laime

Kuriame tokį parką, kur lankytojai gali praleisti visą dieną:

- Vaikštant labirintais, žiūrint į mandalą „ Gyvybės gėlelė“ , esant šalia·merkabo, stovint ar sėdint kupole žmogus gali pailsėti, gauti įkvėpimo, minčių, įdėjų, atsakymų į gyvenimo klausimus ir galimybę suvokti, ko iš tikrųjų nori. Gyventi – reiškia žinoti, kaip turėti tai, ką trokšti turėti , kaip būti tuo, kuo trokšti būti, ir kaip daryti tai, ką nori daryti.
- Būnant mūsų labirintų parke, ir maži ir dideli, iš rankų gali pamaitinti tvenkinyje gyvenančias žuveles( atsivežkite bulkos), paplaukioti vandens dviračiu ar plaustu, pašokinėti ant batuto, sulošti lauko šachmatų partiją, o mažieji dar ir pasisupti, nučiuožti nuo čiuožyklos, palaipioti kupolu, pažaisti smėlio dėžėje . Ir visa tai daryti, kiek širdis geidžia.
- Kupole, esančiame prie labirintų, yra padėti labirintų ir mandalų brėžiniai, kuriuos gali spalvinti ne tik mūsų mažieji vaikai, bet ir suaugusieji. (Jų piešimas ir spalvinimas suaktyvina mūsų psichikoje glūdintį savigydos mechanizmą. Ši spalvinimo terapija yra naudinga nerimastingiems, nesaugiai besijaučiantiems, susikausčiusiems žmonėms. Ji padeda ir siekiantiems dvasinio augimo ar trokštantiems tiesiog pailsėti ).

Kainos:

Suaugusiems  -  9 Lt.
Vaikams, moksleiviams, studentams ir pensininkams  - 4,50 Lt.
10-ies žmonių grupei - 72 Lt.

Daugiau informacijos www.energlabirintai.lt