Žemaitijos nacionalinis parkas

PLATELIAI

Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių - įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje.

Istoriniuose šaltiniuose Plateliai pradedami minėti nuo XV a. Miestelis tada buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala ir joje stovėjusiomis pilimis jungė medinis tiltas. Nuo XVII a. pab. Platelių miestelis pradeda kurtis naujoje, dabartinėje, vietoje.

Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, architektūrinėmis vertybėmis bei Platelių dvaro sodyba. Tašytų rąstų bažnyčia, pastatyta 1744 m., - viena iš seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Už bažnyčios į pietus - Platelių dvaro parkas su išlikusiais XIX a. dvaro sodybos pastatais.

Miestelyje yra apie 1100 gyventojų. Plateliuose yra Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir lankytojų centras, seniūnijos administracija, ambulatorija, vaistinė, girininkija, paštas, biblioteka, jachtų klubas, degalinė, parduotuvių, kaimo turizmo sodybų, poilsio namai, autobusų stotelė.

Apžvalgos aikštelė šiaurės rytiniame miestelio pakraštyje. Iš aikštelės visu grožiu atsiveria salomis, pusiasaliais garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės. Platelių ežeras – giliausias ir didžiausias Žemaitijos ežeras: plotas – apie 1200 ha, giliausia vieta – apie 47 m.

Dvaro parkas pietinėje miestelio pusėje. Jame daugiausia auga vietiniai medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos, klevai, nemažai ir dekoratyvinių krūmų. Čia augantis storiausias Lietuvos uosis - gamtos paminklas.

Dvaro svirne (buvusiame) galima pamatyti Užgavėnių kaukių ekspoziciją, archeologinių radinių iš Šventorkalnio, Pilies salos, senovinių įrankių bei namų apyvokos daiktų. Ekspozicijų salėse nuolat veikia parodos, rengiamos konferencijos, seminarai.

ŽEMAIČIŲ KALVARIJA

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žemaičių Kalvarija (seniau – Gardai) paminėta 1253 m. kaip kuršių gyvenvietė su pilimi, alkaviete, kapinynu.

Miestelis yra išsaugojęs IX-XIII a. būdingą kelių ir gatvių tinklą, nemažai archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros paveldo ir gamtos vertybių; įspūdingas miestelio reljefas.

XVII a. IV dešimtmetį vyskupas Jurgis Tiškevičius įsteigė pirmąjį LDK Kristaus kančios kelią (kalvarijas) su 19 koplyčių, pastatė Marijos vardui pašvęstą naują bažnyčią ir viską pavedė vienuoliams dominikonams. Greitai susiklostė saviti kelionių į atlaidus, vadinamus Didžiąja kalvarija, vykstančius kasmet liepos mėnesio pirmąjį dešimtadienį, ir Kalnų ėjimo papročiai. Katalikiška šventovė išgarsėjo, o miesteliui prigijo Kalvarijos vardas. Dominikonai nuo 1644 m. laikė mokyklą, kuri XIX a. pradžioje pasiekė gimnazijos lygį. Joje mokėsi Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, kiti Žemaitijos šviesuoliai.

Žemaičių Kalvarijoje yra poeto Vytauto Mačernio muziejus, seniūnijos administracija, biblioteka, parduotuvių, kavinė, autobusų stotelė. Miestelyje yra apie 800 gyventojų.

BERŽORAS

Beržoras – senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a. Jis įsikūręs šiaurinėje Beržoro ežero pakrantėje, netoli Platelių miestelio. Beržoro kaimas yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis. Beržoro bažnyčia ir varpinė, pastatytos 1746 m., yra vieni iš seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. Šventoriuje yra senosios Platelių parapijos kapinės, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S.Riauba, istorikas muziejininkas J.Mickevičius ir kt. Tai vienos senesnių kapinių Lietuvoje. 1759 m. Beržore buvo pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos; dabar atstatytos.

Prie kaimo telkšo Beržoro ežeras yra apie 50 ha ploto; vidutinis gylis – apie 5 m. Ežerą puošia viena sala.

Beržore yra kaimo turizmo sodybų.

ŠARNELĖS PILIAKALNIS

Šarnelės piliakalnio, dar vadinamo Švedkalniu, papėdėje buvo senovės gyvenvietė, o visai šalia ir alkvietė. Gyvenvietės teritorijoje rasta pirmajam tūkstantmečiui priskiriamų radinių. Nuo šio piliakalnio toli matyti Šarnelės apylinkės. Ant piliakalnio yra viena iš tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio vizijų, įamžintų akmenyje.