Žemaitijos nacionalinis parkas

Parke yra 26 natūralios kilmės didesni ir mažesni ežerai. Visų jų bendras plotas - 1484,2 ha. Apie 90 procentų bendro ežerų ploto tenka trims didžiausiems ežerams: Platelių, Ilgio, Beržoro. Šių ežerų dugno reljefas sudėtingas, visuose yra salų (Platelių eųere - 7, Ilgyje - 2, Beržore -1). Vaizdingiausias, švariausias, giliausias Žemaitijoje ir Parke - Platelių ežeras. Jo plotas - 1205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta - 47 m, vidutinis vandens lygis –146,5 m virš jūros lygio. Kranto linijo ilgis - apie 31 kilometrą. Platelių ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje 1440–1447 metais, antrą kartą - 1447-1451 metais (J.Mickevičius,1940).

Parko teritorijoje daugiausia mažų ežerėlių, 22 neviršija 5 ha; iš jų 10 - mažesni nei 1 ha.

Burgio ir Luokos ežeruose dažnos maurabragių bendrijos. Burgio, Burgalio ir Skyplaičių ežeruose gausu menturdumblių. Visi minėti ežerai pagal ES Buveinių direktyvą gali būti priskirti buveinių tipui - ežerai su menturdumblių bendrijomis. Vaivadės (Petreikio), Burgio, Endriuškaičių ežerai, ypač jų durpingos įlankos beveik ištisai apaugusios alijošiniais aštriais, plūdėmis. Šiuose ežeruose gausu natūralių maisto medžiagų. Jie priskiriami buveinių tipui - natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba alijošinių aštrių bendrijomis. Parke yra pelkių supamų ežerėlių, kurie priskiriami buveinių tipui – natūralūs distrofiniai ežerai. Juose beveik nėra augalų, vanduo dėl durpių ir humusinių rūgščių rudas. Tai durpingi pelkėjantys Lesčio, Piktežerio, Aklaežerio ežerėliai.