Žemaitijos nacionalinis parkas

Žemaitijos nacionalinis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 “Dėl Dzūkijos, Kuršių Nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato” (Žin., 1991, Nr.13-332), siekiant išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksus bei kultūrinį paveldą, reprezentuojančius Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, užtikrinti subalansuotą gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams.

Parko uždaviniai

Gamtosaugos srityje:

• išsaugoti Platelių ežeryno gamtinę ekosistemą;
• apsaugoti vertingus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus;
• atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus;
• skatinti kraštovaizdžio įvairovę visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje;
• didinti gamtinių kompleksų biologinę įvairovę, veisti ir formuoti mišrius medynus;
• plėsti želdinius agrarinėse ežerų pakrantėse, vandens telkinių apsaugos zonose;
• nestatyti stambių pramonės, žemės ūkio objektų konservacinėse zonose;
• vykdyti ekologinį, aplinkosauginį švietimą.

Kultūros paveldo:

• išsaugoti kultūros vertybes autentiškoje vietoje;
• fiksuoti vertybes;
• perkelti į muziejus;
• ieškoti, kooperuoti lėšas paveldo apsaugai ir tvarkymui;
• puoselėti ir propaguoti tradicijas.

Rekreacijos:

• reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą;
• kurti rekreacinę infrastruktūrą;
• organizuoti bei skatinti pažintinį tausojantį turizmą;
• teikti informacines paslaugas, propaguoti ŽNP vertybes.